Vieną lietingą lapkričio penktadienio vakarą atvykome į Pavilnio rekolekcijų namus. Vos tik pravėrus duris, pasimiršo visas dienos nuovargis, skubėjimas… Jau pirmą vakarą stebino seminaro dalyvių šiltumas ir draugiškumas. Bene pirmą kartą matėme taip šiltai tarpusavyje bendraujančią klasę. Stebėjomės ir džiaugėmės kokie nuostabūs Vilniaus jėzuitų dešimtokai. Kadangi šį kartą visi dalyviai buvo vilniečiai ir vieni kitus pažinojo, užtai savanorių komanda susirinko iš visos Lietuvos: Kauno, Jurbarko, Pasvalio ir Alytaus, o kai kurie susitiko ir pirmą kartą. Savanoriai labai greitai susidraugavo su dalyviais. Savaitgaliui baigiantis, kai kuriems net nesinorėjo išvykti.
“Pažink save” savaitgalis prasidėjo ir vyko kaip visada (nors kiekvienas iš jų būna visiškai skirtingas), bet šį kartą jautėsi ypatingai šilta atmosfera. Galbūt todėl, kad žmonės buvo linkę bendrauti, išgirsti, atvirai išsakyti savo nuomonę ir priimti kito, neužsidaryti savo viduje. Tuomet lengviau pamatyti, kokie iš tikrųjų esame.
Esu nepaprastai dėkinga kiekvienam savanoriui ir kiekvienam dalyviui už tai, kad buvot, be Jūsų šitas savaitgalis būtų buvęs visai kitoks! Išsinešu didelį džiaugsmą, daug šypsenų, juoko, apkabinimų, besišypsančių akių :) Tikrai ilgai atsiminsiu... AČIŪ!
Autorė savanorė Lina
“Pažink save” savaitgalis prasidėjo ir vyko kaip visada (nors kiekvienas iš jų būna visiškai skirtingas), bet šį kartą jautėsi ypatingai šilta atmosfera. Galbūt todėl, kad žmonės buvo linkę bendrauti, išgirsti, atvirai išsakyti savo nuomonę ir priimti kito, neužsidaryti savo viduje. Tuomet lengviau pamatyti, kokie iš tikrųjų esame.
Esu nepaprastai dėkinga kiekvienam savanoriui ir kiekvienam dalyviui už tai, kad buvot, be Jūsų šitas savaitgalis būtų buvęs visai kitoks! Išsinešu didelį džiaugsmą, daug šypsenų, juoko, apkabinimų, besišypsančių akių :) Tikrai ilgai atsiminsiu... AČIŪ!
Autorė savanorė Lina
